Apie mokyklos atsiradimą

Didžiąją dalį savo gyvenimo praleidau svetur. Baigiau Šiaulių „Sauliaus Sondeckio“ konservatoriją, operinį vokalą, ir išvykau mokslų tęsti į bel canto miestą – Milaną.
Kiek daug ilgų kelionių ir koncertų aplink pasaulį…

Tačiau, kaip ir daugeliui muzikantų, mano karjerą sustabdė COVID. Kadangi beveik visi meno pasaulio atstovai yra freelanceriai, nė vienas jų negavo ir, turbūt, net nesitikėjo jokios pagalbos pačiu kritiškiausiu metu. Labai daug menininkų tiesiog nusprendė nebetęsti karjeros ir ėjo dirbti tai, ką galėjo, ten, kur buvo priimti.

Aš pasirinkau savo laiką išnaudoti studijoms ir baigiau verslo vadybą „Accademia del Lusso di Milano“. Į muzikos pasaulį daugiau nebegrįžau, tačiau norėjau padėti tiems, kurie į jį norėjo sugrįžti, bet nežinojo kaip.
Ar žinojote, kad didžioji dalis Muzikos akademijas baigusių studentų labai greit padeda savo instrumentus, kuriais grojo visą gyvenimą, ir pasiduoda?

Turėjau misiją. Tik dar nežinojau kokią.

Gyvendama Milane susipažinau su daug lietuvių, kurie, nors ir toli nuo tėvynės, niekada nenustojo mylėti gimtojo krašto. Lygiai tą patį pastebėjau persikėlusi gyventi į Paryžių.

Tuomet susipažinau su fantastiška šeima su trimis vaikais: šešerių metų dvynukais, kurie jau kalbėjo trimis kalbomis, ir dviejų metų sesute, kuri puikiai suprato ir kalbėjo lietuviškai, ji taip pat, kaip ir broliai, lankė dvikalbę mokyklą, todėl jau buvo pradėjusi pažinti anglų ir prancūzų kalbas.
Vaikai taip puikiai kalbėjo visomis trimis kalbomis ir jų nepamiršdavo, nes jomis kasdien kalbėdavo.

Tuomet misija tapo aiški: tiesiog reikėjo apjungti viso gyvenimo patirtį.
Taip ir gimė mokyklos idėja.
Džiaugiuosi radusi nuoširdžius ir palaikančius muzikantus, kurie supažindins vaikus su muzikos pasauliu ir padės jiems išlaikyti savo kalbą bei kultūrą.

Taigi, jeigu skaitote šį tekstą, tai reiškia viena – savo misiją įvykdžiau.

- Teodora